2013 m. gruodžio 26 d., ketvirtadienis

Miškotvarkos projekto galiojimo trukmė

Dabar valdoms nuo 3 iki 10 ha nustatytas miškotvarkos projekto galiojimo laikotarpis - 20 metų. Rengiant miškotvarkos projektą turi būti suprojektuotos visos ūkinės priemonės. Tačiau ar 20 metų laiko tarpas yra ne per ilgas planuoti ūkinę veiklą miške? Per eilę metų nusistovėjo tradicija, kad miškotvarkos projektai rengiami dešimtmečiui ir turbūt ne be reikalo.
Per dvidešimt metų sunku numatyti tinkamas ūkines priemones. Ar bus reikalingas einamasis kirtimas? O gal medynas bus išretėjęs ir jokio kirtimo nereikės. Gal vietoj plyno kirtimo privalo būti vykdomas neplynas, atsiras pomiškio ir privaloma bus kirsti neplynai. Visų šių nesusipratimų galima būtų išvengti sutrumpinus miškotvarkos galiojimo terminą iki 10 metų, kaip ir buvo ankščiau.

2013 m. gruodžio 7 d., šeštadienis

Nauji mokesčiai miško savininkams

Nuotrauka Emma simpson2
Aplinkos apsaugos komitete nutarta didinti mokesčius privačių miškų savininkams. Veiksmų reikia imtis nes to paprašė rimti žmonės - Generalinė miškų urėdija. Eilini sykį urėdijas bando lyginti su privačių miškų savininkais ir aiškina, kad mokesčiai turi būti vienodi, nes kitaip neteisinga. O ar teisinga, kad vidutinė miško savininko valda vos 3 ha, ar teisinga, kad jis turi suprasti keliasdešimt tesės aktų kuriuos sunkiai supranta ir aukštąjį išsilavinimą turintys miškininkai? Aš manau, kad tai yra labai neteisinga, nepadėti, o apsunkinti miškų savininkus. O gal taip ruošiama dirva užsienio pirkėjams?
Mokestis labai įdomus, specialiosios miškų programos reikmėms iš kurios skiriama lėšų ir miško keliams tvarkyti. Idėja gera, tema sena ir skaudi, bet faktas tas, kad žmogus pinigus mokės, bet keliuko iki jo miško niekas netvarkys.
Geriau būtų sugalvoję modelį kaip priversti sugadintus keliukus sutvarkyti, o ne naujais mokesčiais privataus miško savininką užkrauti.
Bet gal įvyks stebuklas ir savininkų sumokėtos lėšos sugrįš į mišką? Jeigu taip nutiktų, tai manau savininkai tikrai neprieštaraus tam mokesčiui ir mokės su malonumu. Pagyvensim, pamatysim.

2013 m. birželio 20 d., ketvirtadienis

Mažoji miško technika

Kodėl nėra plačiai naudojama mažoji miško technika Lietuvos miškuose? Turbūt todėl, kad technikos miškuose praktiškai niekas nenaudoja, dauguma dirba su senais, subyrėjusiais laužais. Dažniausiai tai Švedijoje nudėvėta ir ten nebetinkama naudoti technika, o kur dar pavieniai savininkai su savos gamybos konstruota technika kur tepalo per tarpines išvarva beveik tiek pat kiek ir sunaudoja kuro.

Kada pradėsime naudoti?

Manau jau ne už kalnų tas laikas, kai biokuro kaina šoktels truputį į viršų ir apsimokės medienos atliekas traukti ir iš ugdomųjų kirtimų. Ateina tas laikas, kai nebėra kam dirbti Lietuvoje ir tų darbuotojų mažėja kiekvieną dieną. Todėl rankų darbą turės keisti mažoji miško technika. Vis dažniau pasigirsta kalbos apie miško savininkų kooperatyvus, kurie būtų pajėgūs nusipirkti mažesnės ir netokios brangios technikos.

Mažosios miško technikos privalumai

Našumas ir dar kartą našumas, tokia technika turbūt sugeba atstoti 7 žmonių brigadą, o tai labai svarbu, kai emigracijos mastas tik didėja.
Ne ką mažiau svarbu ir aplinkosauginis aspektas. Tokia miško technika žymiai mažiau žaloja miško paklotę, nereikia plačių technologinių linijų, galima labai gražiai darbuotis saugomose teritorijose.

Auksarankių technika

Lietuvių pasigaminta technika gal ir nenusileidžia savo galingumu gamykliniams modeliams, tačiau dar neteko matyti savadarbės kirtimų mašinos ar ištraukimo priekabos. O ir pirkti neapsimoka, kai tavo miško valdos dydis tik apie 3 ha. Todėl ir dirba miškuose visi taip, kaip kam išeina. Kas su vos gyvu pjūklus pjauna, kas su tepalais apvarvėjusiu savadarbiu traktoriu traukia.

2013 m. birželio 19 d., trečiadienis

Atviro kodo miško savininkų koopertatyvas

Nuotrauka ESSM Extension Unit
Dabar yra labai daug įvairiausių įrankių, kurių pagalba būtų įmanoma sukurti atviro kodo decentralizuotą kooperatyvą, kur nebūtų nei viršininkų, nei pavaldinių. Tokiu atveju savininkai ne atiduotų kažkam valdyti mišką, o patys aktyviai dalyvautų priimant sprendimus, parenkant rangovus, pirkėjus ar sprendžiant kitus aktualius klausimus. Bet koks sprendimas būtų priimamas tariantis ir diskutuojant visiems bendrai. Tokiu atveju ir savininkams būtų ramiau, nes jie galėtų patys stebėti visus procesus ir juose aktyviai dalyvauti. Būtų labiau įtraukti į veiklą, gautų nemažai naudingos informacijos apie miškų tvarkymo procesus.

Tokią idėją būtų galima pradėti vystyti, svetainėje www.manomiskas.lt. Dabar praktiškai nėra jokios svetainės kur diskutuotų privačių miškų savininkai. Ar tai reiškia, kad viskas visiems yra aišku? Manau, kad ne. Trupinių įvairiais miškų tvarkymo klausimais galima rasti įvairiuose diskusijų forumuose, tačiau reikėtų susiburti į vieną vietą ir darbus organizuoti kooperuojantis.

2013 m. birželio 12 d., trečiadienis

Kormoranai prieš Juodkrantės sengirę?

Nuotrauka Lip Kee
Kormoranų tema atrodo jau išgvildenta iki smulkiausių detalių, bet pabandykime į šią problemą, o gal tiksliau Dievo dovaną, pažvelgti kitu kampu.

Taip ar ne?

Ar kormoranų kolonija ūkiniuose miškuose yra problema? Vienareikšmiškai - taip. Ar kormoranų kolonija - problema Kuršių nerijai? Manau, kad tai ne problema, o gamtos dovana, kuria nesugeba ir nemoka pasinaudoti vietiniai gyventojai.

Smirda, bet pauostysiu

Pasakykite man, kai dar nebuvo Juodkrantėje tokios didelės kormoranų kolonijos, kiek žmonių sustodavo Juodkrantėje pasivaikščioti po sengirę? Įtariu, kad nė vieno. O kiek dabar žmonių sustoja pažiūrėti kormoranų kolonijos? Šimtai ir nepalieka nė vieno abejingo, nes tas vaizdas užburia. Nors dauguma aikčioja - kaip baisu, bet traukia fotoaparatus ir fotografuoja.
Ką tuo metu daro iš turizmo gyvenantys Neringos gyventojai? Šaukia, kad reikia naikinti kormoranus, nes jie naikina mišką. Jie iki šiolei nesugeba suvokti, kad sengirė gali būti įdomi tik nedidelei grupei žmonių, o kormoranai "deda auksinius kiaušinius", bet niekas nesugeba tų kiaušinių pasiimti.

Tiki pasakomis

Neringiškiai tiki, kad pinigų jie uždirbs ir poilsiautojų pritrauks tik pastatę tiltą į Kuršių neriją ir pajūryje sveikatingumo kompleksų. Nekilnojamo turto vystytojai gal ir uždirbs, bet tikrai ne tie kurie gyvena iš varganos kambarių nuomos ar už kosminę kainą parduodamos rūkytos žuvies.

Noriu pinigų, bet be pastangų

Kurioje Juodkrantės kavinėje galima pavalgyti ir tuo pačiu metu stebėti tiesioginę transliaciją iš kormorano lizdo? Apie tokią transliaciją parašytų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio spauda. Na, gal užsienio spauda ir nerašytų, bet Lietuvos spauda tikrai nepamiršų. Tokių tiesioginių transliacijų stebėjimas - smagus malonumas.
O kur galėčiau nusipirkti kokį siuvenyrą su kormorano atvaizdu?
Kodėl neorganizuojama kormoranų kolonijos reguliavimo šventė? Norint atšaldyti kiaušinius, perintys kormoranai iš lizdų pabaidomi fejerverkų pagalba. Reikia nupirkti gražesnių fejerverkų, paskelbti apie renginį ir manau į šventę susirinktų tikrai daugiau svečių nei į šiaudinių skulptūrų deginimo iškilmes. Gal būt smagiau laukti kokio sveikatingumo komplekso Nidoje ir tikėti šviesiu rytojumi, o ne imti ir padaryti kažką įdomaus ir reikšmingo.

Pasakos ir padavimai

Tai tik keletas būdų pritraukti daugiau svečių, jų galima prigalvoti begales. O kur dar visokios mistinės istorijos, legendos apie kormoranus. Latviai buvo sugalvoję istoriją apie nukritusį meteoritą, vaizdo medžiagą žiūrėjo žmonės iš viso pasaulio. Aš norėčiau kiekvieną savaitę išgirsti naują istoriją? Kaip apie kokią Lochneso pabaisą ar Mona Lizą. Žmonės stengiasi, nes jie supranta, kad tai neša pelną. Ar žinojote, kad Juodkrantės pirmieji gyventojai tikėjo kormoranų nešamais turtais, o jeigu kormoranas apšikdavo, tai reiškė gerus ateinančius metus? Ir niekam nebus net įdomu, kad pirmieji Neringos gyventojai net akyse kormorano nėra regėję.
Na ir jei jau jums tikrai rūpi sengirė, kuri ir be kormoranų pagalbos skaičiuoja savo paskutinius metus, įrenkite pažintinį taką, kuris atvykusius kormoranų gerbėjus nuvestų iki sengirės.

2013 m. gegužės 25 d., šeštadienis

Imkim ir išsaugokim miškus...

Už fotografiją dėkingas: Mara ~earth light~ free potential
Kiekvieną kartą, pradėjus kalbėti apie miškininkystę su eiliniu Lietuvos piliečiu, pasigirsta kalbos apie nykstančius mūsų miškus ir į užsienį parduodamą medieną.

Reikia suprasti, kad mediena ketama ne dėl malonumo, o dėl vartotojų. Plynais kirtimais miškus kerta tik todėl, kad mes galėtumėm mėgautis pigesniais medienos produktais. Pirkti sertifikuotus medienos gaminius - vienas iš būdų prisidėti prie miškų išsaugojimo, bet ar to pakanka?

Jeigu yra žmonių, manančių, kad Lietuvoje miškai baigia išnykti, tai pats laikas imtis veiksmų. Susimeskime visi ir pradėkime supirkinėti miškus. Nupirktus miškus paskelbkime privačiais rezervatais, dalyje miškų galime vykdyti ūkinę veiklą. Taip parodysim ir įrodysim, kad galimi ir kitokie ūkininkavimo būdai. Parodykim visiems, kad miške ūkininkauti galima ir be plynų kirtimų.

Taigi, lieka tik vienas nereikšmingas klausima - kokia pinigų suma prisidėsi TU? Laukiu komentarų :)

2013 m. gegužės 24 d., penktadienis

Biokuro perspektyvos Lietuvoje

Už nuostabią nuotrauką dėjoju mfhiatt
Biokuro perspektyvos turėtų tapti šviesios, bet tam reikia bent truputį politinės valios ir labai smagu tas pastangas matyti.
Stambieji biokuro tiekėjai ilgą laiką žaidė pokerį su šilumos tiekėjais ir neketino priimti naujų žaidėjų. Panašu, kad aukso laikai seniesiems žaidėjams pasibaigė ir jie į savo žaidimą turės priimti naujokų.

Kur dar galima išlošti?

Miškai nėra guminiai ir atliekų kiekis juose yra ribotas, todėl biokuro gamintojams reikėtų galvoti ne tik apie miškus, bet ir apie šiaudus, specialiai biokurui auginamas žoles, žilvičių ir hibridinių drebulių plantacijas.
Manau truputį pakilus kainai apsimokės kirtimo atliekas paimti iš einamųjų kirtimų. Gal bus pradėta plačiau naudoti mažoji miško technika ugdymo kirtimuose.

Amžinas verslas?

Dauguma turbūt galvoja, kad malkos - amžinas verslas. Aš manau, kad malkos - taip, bet biokuras - ne.
Technologijos ir mokslas kiekvieną dieną atranda vis naujų išradimų. Tūkstančiai galvų dirba, kad sukurtų neteršiantį ir ekologišką kuro šaltinį ir vieną dieną toks išradimas pakeis biokuro katilines, o malkų paskirtis taps ne šildyti būstą, o  tiesiog liepsna šildyti ir džiuginti širdį. Gyvą bendravimą iškeitėme į Facebook, gal vieną dieną ir židinio šviesą pakeis google akiniai.

2013 m. gegužės 14 d., antradienis

Mokymo sistema miškų savininkams

Vis galvoju apie privačių miško savininkų konsultavimą. Aplinkos ministerija investuoja dideliu pinigus, bet naudos jokios. 500 miško savininkų nemokamai gaus vienos valandos konsultaciją ir kas iš to? Ministerija užsidės pliusą, privačių miškų savininkų asociacijos nariai pasidalins pinigus ir kas toliau? O toliau keičiasi valdžios, keičiasi ir tvarkos.

Šiuolaikiniai mokymosi būdai

Vieną dieną, naršydamas internete, radau nuostabų puslapį, kuris į mokymasi leidžia pažvelgti nauju kampu. "Daphne Koller skatina universitetus savo geriausių kursų medžiagą publikuoti internetu nemokamai - ne tik kaip paslaugą, bet ir kaip būdą pačiam mokymuisi tirti. Kiekvienas klavišo paspaudimas, medžiagos suvokimo testas, studentų tarpusavio diskusija forume ar paties studento įsivertinta užduotis sukuria beprecendentę duomenų bazę apie tai, kaip žinios apdorojamos, ir kaip jos, svarbiausia, įsisavinamos." - rašoma pranešimo pristatyme."  Tikiuosi, kad mano vaikai mokysis būtent tokiu principu pas iškyliausius pasaulio dėstytojus. Bet šiandien ne apie tai.

Šiuolaikiškas mokomosios medžiagos parengimas

ASU Miškų fakultete buvo (tikiuosi nebėra) dėstytojų, kurie neduodavo net paskaitos skaidrių. Jiems siūlautoliau ir nebeskaityti, bet buvo ir tokių, kurie norėjo atiduoti viską ką žinojo ir skleisti savo žinias visiems.
Netikiu, kad atsirastų toks dėstytojas kuris imtų ir sukurtų nemokamą miškininkystės įvadą, nes tai pakankamai daug darbo, žinių ir laiko reikalaujantis procesas. Bet gal galėtų Aplinkos ministerija, vietoj bukletukų ir įvairių filmukų, imti ir užsakyti mokymosi kursą kuris vėliau būtų patalpintas į nemokamų paskaitų svetainę www.coursera.org ? Pinigai būtų investuoti į ilgalaikį miškininkų švietią. Mokomąja medžiaga galėtų naudotis ne tik miško savininkai, bet ir studentai, miškais besidomintys žmonės. Kas svarbiausia, kad bus įmanoma stebėti, kaip žinios įsisavinimos, atsižvelgiant į tai keisti dėstymo medžiagą ar stilių, akcentuoti vienus ar kitus dalykus.

Ieškokime alternatyvų

Nesakau, kad tai vienintelis ir pats geriausias būdas švietimui, bet man jis dabar atrodo vienas patraukliausių. Manau, kad pats laikas pripažinti, kad iki dabar visi naudoti miško savininkų švietimo būdai praktiškai nuėjo šuniui ant uodegos.
Jeigu turite idėjų arba pasiūlymų kaip būtų galima tobulinti miško savininkų švietimą - rašykite pasiūlymus komentaruose.

2013 m. gegužės 10 d., penktadienis

Mano miškas

Prikėlėme iš numirusiųjų svetainę www.manomiskas.lt. Svetainėje rasite informacijos apie miškus ir miškininkystę. Skelbimų lentoje rasite įmonių užsiimančių miškininkyste, mediena, transportavimu, kontaktus. Literatūros skiltyje ieškokite naudingos informacijos apie ūkininkavimą miškuose. Registruokitės ir dalyvaukite diskusijose, talpinkite savo skelbimus. Laukiame jūsų.

2013 m. balandžio 26 d., penktadienis

43 mln. investiciją į priešgaisrinę apsaugą nieko verta?


už nuotrauką dėkoju Clopin

Spauda mirga apie ekspertų išvadas, kuriose skelbiama, kad 43 mln. kainavusi sistema neatitinka jai keliamų reikalavimų. Straipsnyje nutylima, kad ši sistema buvo įrengta su ES parama. Kad sistemos įrengimo kaina labai didelė, kalbėjo ir patys miškininkai.
Labai įdomu kokiu pagrindu vykdomos visos tos kontrolės, nes bandymus stebėjo ne tik ekspertai, bet ir FNNT agentai. Turbūt sistemos efektyvumu ir kaina suabejojo ne tik Lietuvos, bet ir ES paramą prižiūrinčios institucijos. Jeigu tai būtų tik Lietuvos reikalas, manau didelių problemų GMU susitvarkyti nekiltų, nes iki šiol visi mesti kaltinimai nubėga kai vanduo nuo žąsies.
Labai įdomu bus pažiūrėti šios istorijos atomazgą, laukiame tęsinio...

2013 m. balandžio 14 d., sekmadienis

2013 m. balandžio 2 d., antradienis

Aplinkos ministerija atliko miško savininkų poreikių tyrimą

Nuotrauka Metro - Los Angeles
Aplinkos ministerija informuoja, kad 2012 metais Aplinkos ministerijos užsakymu UAB „Eurosprendimai“ atliko miško savininkų apklausą. Tyrimo metu buvo apklaustas 1041 miško savininkas. Anketos pagalba buvo renkami ir analizuojami duomenys apie privačiuose miškuose vykdytą ūkinę veiklą, jos intensyvumą, miško savininkų miškininkystės žinių lygį, mokymosi, švietimo, konsultavimo, kooperavimosi, žinių apie ES paramą ir kitus poreikius.
Reikia pasidžiaugti, kad buvo atliktas poreikių tyrimas, tačiau jis neatskleidžia tikrų miško savininkų poreikių, nes mano manymu netinkamai buvo ieškota respondentų. Turbūt šis tyrimas buvo skirtas siekiant pateisinti ES paramą miško savininkų konsultavimui ir kooperavimuisi.

Apklausos įdomios

Apklausos nebus niekada galima atlikti tinkamai, nes niekas nežino kaip surasti miško savininkus. Iš apklausos rezultatų galima suprasti, kad apklausos anketos buvo išdalintos miško savininkų asociacijoms ir kitoms institucijoms į kurias kreipiasi privačių miškų savininkai. Šitie privatūs miško savininkai yra patys aktyviausi, nes jie mišku domisi ir jame ūkininkauja. Tačiau dar įdomesni miško savininkai yra tie, kurie su mišku nieko neveikia ir yra buvę jame tik kelis kartus.
Tačiau nepaisant visų minusų su apklausos rezultatais verta susipažinti. O apklausas, kad ir brangus malonumas, tačiau reikėtų tęsti, kad būtų galima vertinti pokyčius.

2013 m. kovo 30 d., šeštadienis

Kodėl nerūpi privačių miškų savininkai arba kaip surasti teritorinį poskyrį?

Už nuotrauką dėkoju aurelian
Paskutiniu metu man pradėjo rodytis, kad valdžia (Aplinkos ministerija) ėmė rūpintis privačių miškų savininkais, tačiau atsiminiau seną, lietuvišką patarlę, kelis kartus persižegnojau ir daugiau niekas nebesirodo.
Nefunkcionalios svetainės
Aplinkos ministerijos interneto svetainė atrodo kaip kažkoks nesusipratimas. Pavaldžių institucijų svetainės atrodo žymiai geriau ir naudotis jomis lengviau.
Džiaugiuosi bent tiek, kad pirmame puslapyje, kairėje pusėje yra skyrelis miškai. Kai bandai su pele sugauti iššokančias antraštes - kyla keblumų, bet iš kelių kartų pagaliau pavyksta pasiekti skyrių privačių miškų savininkams. Atsidaro kažkokios antraštės, paspaudus iššoka lentelė ir prašo kažką saugoti. Antivirusinės neturiu, bet surizikuoju. Ieškau kur išsaugojau - neberandu. Bandau dar kartą. Šį kartą nebesaugau, o pasirenku atidaryti. Pasirodo failas sukurtas su mokama programa kurios aš neturiu, nes nesu toks turtingas kaip Aplinkos ministerija. Į viską spjaunu, uždarau puslapį ir išeinu.

Adresą rasite po 15 min. paieškų

Privatūs miško savininkai taip nerūpi Aplinkos ministerijai, kad jie net konsultuojančių pareigūnų kontaktus paslėpė. Mano supratimu, konsultuojančių pareigūnų nuotraukos ir kontaktai turėtų būti vietoj ministro nuotraukos pirmame puslapyje, o ne kažkur paslėptos. Ar čia taip išreiškiamas rūpestis miško savininkais? Reikia dar atminti, kad koks kompiuterinis raštingumas miško savininkų niekas taip pat nežino. Gal vertėtų Aplinkos ministerijai nebetalpinti jokios informacijos apie miškus, o tiesiog nukreipti puslapį į Valstybinės miškų tarnybos svetainę, nes ši svetainė yra tikrai aiškesnė ir labiau suprantamesnė. Ir kontaktus ten yra surasti žymiai paprasčiau, bet ten nėra adreso. O kaip surasti tą teritorinį poskyrį? Po ilgų ieškojimų suradau kontaktus, jie užvadinti taip: Leidimus kirsti mišką išduodančių valstybinių miškų pareigūnų sąrašas. Aš norėjau tik pasikonsultuoti, todėl net neįtariau, kad čia man pavyks rasti reikiamus kontaktus. Tačiau ir čia viskas suvelta, adresai parašyti be pašto kodo, todėl paieška dar labiau prailgėja. O ar negalėtų ministerija padaryti interaktyvų žemėlapį kur būtų sužymėti visi teritoriniai poskyriai? Aišku, kad galėtų, bet kam to reikia. Turbūt teks pačiam padaryti ir čia įdėti.

2013 m. kovo 20 d., trečiadienis

Nemokama konsultacija miško valdoje

Daugumai miško savininkų, neturinčių miškininkystės krypties išsilavinimo, iškyla daug klausimų, ką ir kaip reikėtų daryti jų miško valdoje. Miškų savininkai turi galimybę kreiptis nemokamos konsultacijos į Valstybinę miškų tarnybą, miškų urėdijas, tačiau pati efektyviausia yra individuali konsultacija miško valdoje. Aplinkos ministerija organizuoja konkursą, kurio nugalėtojai įsipareigoja per metus pakonsultuoti 500 miško savininkų jų miško valdoje, konsultantui su miško savininku nuvykstant į valdą. Konsultuoja specialistai, turintys aukštąjį ar aukštesnįjį miškininkystės krypties išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip 3 metų darbo miškų ūkyje patirtį. Konsultacija trunka ne trumpiau kaip vieną valandą.
           Pirmenybė gauti konsultaciją teikiama asmenims:
  •  kurių miško valdai nėra parengto galiojančio miškotvarkos projekto,
  •  miško valdoje turintiems jaunuolynus,
  •  ketinantiems kreiptis ES paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos miškų srities priemones,
  •  turintiems didesnes miško valdas.
Aplinkos ministerijos jau trečius metus organizuotą viešųjų pirkimų konkursą pakonsultuoti 500 miško savininkų jų miškų valdose konkrečios valdos tvarkymo, priežiūros, atkūrimo, apsaugos ir naudojimo klausimais 2013 m. laimėjo Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA), taigi dėl pradinės informacijos apie individualią konsultaciją miško valdoje jau dabar galima kreiptis į LMSA administracijos vadovę N. Šidlauskaitę tel. 8-5 2767590.

Aplinkos ministerijos informacija

2013 m. kovo 9 d., šeštadienis

Apdovanojimu giriasi ne tie

Praėjo nemažai laiko, kai Jeilio universitetas savo ataskaitoje Lietuvai paskyrė pirmą vietą už miškų saugojimą. Nuolat puolama generalinė miškų urėdija ilgai nesuprato, nes pinigų už jokią studiją nemokėjo, straipsių spaudoj nepirkinėjo, o čia ima ir į pirmą vietą pastato. Bet kai suprato, tai net atskirą skiltį generalinės miškų urėdijos tinklalapyje sukūrė. Kai kurie žurnalistai net pradėjo raminti, kad ne viskas taip jau gerai kaip norėtųsi.
Toks įspūdis, kad pirmą vietą skyrė valstybinius miškus valdančiai generalinei miškų urėdijai.
Iškovoti padėjo privatininkai
Apdovanojimas buvo skirtas ne už miškų naudojimą, o saugojimą, todėl man atrodo, jeigu ne privačių miškų savininkai, tai pirmos vietos mums būtų nematyti.
Privačiuose miškuose turbūt nepamatysi 8 ha plyno kirtimo, nes vidutinė valda vos 3,2 ha. Plyni kirtimai būna nedidelio ploto, netaisyklingų formų, todėl ne taip darko kraštovaizdį.
Iškirtus plotą privatus miško savininkas neskuba atkurti miško iš medelyno pirktais etaloniniais sodinukais. Jie laukia kol miškas atsikurs savaime. Tokiame sklype didesnė rūšių įvairovė, formuojasi įvairiarūšis ir įvairiaamžis medynas atsparus ligoms, didesnė genų įvairovė. Valstybinių miškų valdytojai iš kailio neriasi, kad miškas užaugtų būtent toks, kokį jie suplanavo.
Dirvai paruošti taip pat nenaudoja jokių herbicidų, nes paprasčiausiai jų neįperka.
Jaunuolynų neugdo
Apie jaunuolynų ugdymą paukščių perėjimo laiku net kalbos negali būti. Privatininkai jų neatlikinėja. Tiesa, pavasarį ugdymo kirtimai buvo uždrausti po visuomenininkų protestų. Bet neteko girdėti, kad privatininkai dėl to bambėtų.
Kai valstybinių miškų valdytojai piktinasi žvėrių daroma žala jaunuolynams, tuo tarpu privatininkai tik džiaugiasi, kad žvėrys nulaupo vieną kitą medį, taip praretindami per tankų mišką.
Nemažai daliai savininkų miškas yra tarsi malkų sandėlis. Atvažiuoja su arkliuku, nusikerta per metus kelis sausuolius kurui ir viskas - aukščiausias aplinkosauginis vertinimas tokiems savininkams. Urėdijos tuo tarpu arklių nebeturi.
Kas giriasi, o kas nusipelnė?
Taip ir lieka neaišku, kas čia tuo apdovanojimu turėtų labiau didžiuotis ar valstybinių miškų valdytojai ar privatininkai? O gal tas apdovanojimas skirtas už nuosavybės atstatymui rezervuotus miškus? Nes jų plotai sudaro 11,6% visų miškų, o ten atlikinėjami tik sanitariniai kirtimai.

2013 m. kovo 2 d., šeštadienis

Kaip pelningai parduoti mišką?

Parduoti mišką pelningai nėra didelių problemų, kai yra medienos paklausa.
Vienas pardavimo kelias yra pačiam skaičiuoti miško vertę ir laukti kol kas nors pasiūlys pageidaujamą kainą, bet kaip sako vienas žurnalistas - šiandien pakalbėkime apie paprastesnį, bet ne ką mažiau efektyvesnį būdą.

Kaip pasiruošti pardavimui

Galimi du pardavimo variantai: su žeme ir be žemės. Pirmiausia padarykite miškotvarkos projektą, sužinosite kiek ir kokios medienos yra, kokio amžiaus miškas, ką galima kirsti. Jeigu nuspręsite parduoti tik mišką, tada jums lieka žemė ir tuo pačiu pareiga per tris metus atkurti mišką. Jeigu nebenorite rūpintis mišku, tai tokiu atveju geriau parduoti visą miško valdą kartu su žeme.
Kai jau turime miškotvarkos projektą, nors jis ir nėra būtinas, pradedame rinkti potencialių miško pirkėjų kontaktus. Kad jums būtų lengviau, dalį man žinomų kontaktų pateiksiu įrašo pabaigoje. Stenkitės surinkti kiek galima daugiau kontaktų. Visi jums siūlys įvairių variantų, bet neskubėkite susigundyti vertelgų saldžia kalba.

Nustatom miško vertę

Tada skambinate visiems iš eilės kontaktams siūlote savo mišką, bet jokiu būdu nesakote savo kainos. Tegul kainą siūlo pirkėjas. Jeigu turite miškotvarkos projektą - nufotografuokite arba nuskenuokite jį ir nusiųskite potencialiam miško pirkėjui. Tada jam bus žymiai lengviau pateikti jums pasiūlymą. Būkite pasiruošę valdos kadastrinį numerį, nes kai kurie pirkėjai turi priėjimą prie miškų kadastro duomenų ir gali apytiksliai nustatyti medyno rūšinę sudėtį, amžių, o pagal tai ir preliminarią kainą.

Reikia daugiau laiko

Duokite laiko pirkėjuo paskaičiuoti, nuvažiuoti į vietą. Pasakykite, kad pasiūlymo su kaina lauksite dvi savaites. Tai pakankamas laiko tarpas pirkėjui nustatyti miško vertę. Galite suorganizuoti miško apžiūrėjimą, bet nevažinėkit su kiekvienu pirkėju atskirai, tiesiog visus informuokite kurią dieną ir kokiomis valandomis būsite savo miško valdoje.

Ko reikėtų vengti

Jokių žodinių susitarimų, viską tvirtinkite pas notarą. Sutartys turi būti ne vieno sakinio, o rimtos. Pavyzdžiui kas atlygins už sugadintą kelią ar kirtimo metu padarytus pažeidimus?
Jokių mokėjimų atidėjimų. Pirma pinigai, po to miškas ar mediena. Su atidėjimais gali žaisti žinomi partneriai, bet ne jūs.
Jeigu įmanoma - rinkitės patikimas firmas, kurios veiklą vykdo daugiau kaip 10 metų.

2013 m. vasario 27 d., trečiadienis

Ką mes žinome apie miško savininkus?

Niekam ne paslaptis, kad koks google ar facebook apie mus turbūt žino daugiau nei mes patys apie save. Jie renka, sistemina ir analizuoja kiekvieną mūsų žingsnį internete ir tik tam, kad suteiktų klientams kuo kokybiškesnes paslaugas.

Padėti nenori

Man susidaro įspūdis, kad privačių miškų savininkams niekas nieko nenori padėti, o nori tik kalbėti, kad jie nuskriausti, jiems reikia pagalbos, mokymų. Kas nusprendė, kad privačių miškų savininkams reikalingi mokymai, konsultacijos? Gal miško savininkų žinios yra tokios, kad jie gali konsultuoti girininkus?
Šitas nieko nežinojimas apie privačių miškų savininkus ir verčia mane abejoti apie nuoširdžią pagalbą jiems.

Kiek klasių baigę?

Jeigu mes pavestume google ar facebook kompanijai konsultuoti miško savininkus, tai jau po mėnesio jie žinotų jų vidutinį amžių, išsilavinimą, pajamas ir t.t. Aplinkos ministerija leidžia įvairius bukletus miško savininkams, bet niekas nežino, gal vidutinis privataus miško savininko amžius yra 85 metai ir jis neįskaito tokio smulkaus šrifto? O gal 90 proc. savininkų baigę tik 5 klases ir jiems reikia ne teisės aktų rinkinių, o bukletų vien su nuotraukomis? Gal jiems sunkiausia yra rasti įstaigą kur išsiimti leidimą, nes kas keli metai adresai vis keičiasi? Ar matėt nors vienoj rimtoj firmoj, kad internete būtų pateiktas tik adresas be žemėlapio? Man neteko, bet privačių miškų savininkai niekam nerūpi ir jiems užtenka parašyti adresą, tegul pavargsta ieškodami.

Rinkti informaciją

Kol apie miško savininkus žinosime tik tiek, kad jų vidutinė valda 3 ha, tol apie jokį konstruktyvų švietimą su ilgalaikėmis strategijomis negali būti nė kalbos. Visi išleisti pinigai reikiamo rezultato neduos? Pirma turime nustatyti esamą padėtį, kad po kelių metų būtų galima stebėti pokyčius. Turime išsiaiškinti kas yra mūsų klientas, ko jam reikia, ką mes galime pasiūlyti ir tada galvoti kaip jam pateikti informaciją.
Labiausiai man patinka, kai urėdijos ar asociacijos giriasi, kad pakonsultavo 4000 savininkų, bet kas iš to? Čia tas pats, kad koks mokytojas sakytų - mokinau 30000 vaikų kiniečių kalbos. Kitas klausimas turbūt būtų - o kiek vaikų ko nors išmoko? Bet su miško savininkais mes tokių klausimų neuždavinėjame, svarbu, kad buvo konsultuota.

2013 m. vasario 24 d., sekmadienis

Asmeninės apsauginės priemonės

Husqvarna, kaip socialiai atsakinga kompanija, rūpinasi klientų saugumu ir pateikia eilę rekomendacijų apie saugų darbą miške. Apačioje pateikiu kompanijos rekomendacijas, jeigu jų būtų laikomasi, tai padėtų išsaugoti nemažai gyvybių ir išvengti įvairiausių sužalojimų.

Apsauginiai drabužiai turi būti pažymėti signalinėmis spalvomis, kad juos dėvėdami būtumėte gerai matomi miške. Apsauginės prie­monės turi būti patikrintos pagal ES galiojančias tarp­tautines taisykles ir standartus (pažymėtos CE ženklu). Šie reikalavimai įvairiose šalyse gali skirtis. Išsamesnės infor­macijos kreipkitės į artimiausią techninės priežiūros atstovą. Saugai užtikrinti visada naudokite visas asmenines apsaugines priemones!
1. ŠALMAS SU APSAUGINĖMIS AUSINĖMIS, SKYDELIU IR APSAUGINIAIS AKINIAIS Šalmas apsaugo galvą nuo krintančių šakų ir kito išorinio poveikio. Skydelis turi dengti visą veidą, saugodamas jį nuo įdrėskimų ir lekiančių pjuvenų. Apsauginiai akiniai užtikrina papildomą apsaugą akims. Apsauginės ausinės slopina pjūklo keliamą triukšmą. Ausinių įdėklai susidėvi, todėl juos reikia reguliariai keisti. Šalmo plastikas sensta ir tampa trapus dėl UV spinduliavimo. Todėl šalmą reikia keisti kas 3 metus, skaičiuojant nuo išėmimo iš pakuotės dienos. Apskritai šalmas tinkamas naudoti 5 metus, skaičiuojant nuo pagaminimo datos. Ant Husqvarna šalmų yra kalendoriukas, kur galite pažymėti pirmąją naudojimo dieną.

2. MIŠKININKO STRIUKĖ/MARŠKINIAI Miškininko striukė turi būti aklinai užsegta, ryškių spalvų, su ventiliacija.

3. APSAUGINĖS KELNĖS/KLEŠNĖS Apsauginės kelnės turi būti su apsauga nuo pjūklo, kuri atitinka tarptautinius standartus. Apsaugą nuo pjūklo lemia kelių sluoksnių pamušalas labai ilgais pluoštais, kurie akimirksniu apsisuka apie grandinę ir ją sustabdo (A paveikslėlis). Skalbiant svarbu laikytis gamintojo nurodymų. Kelnės nebetinka mūvėti, jei įpjovėte į apsauginį sluoksnį.

4. APSAUGINIAI AULINUKAI Aulinukai turi būti su apsauginėmis noselėmis, apsauga nuo pjūklo ir padu stambiu protektoriumi (neslystančiu), t.y. atitinkantys tarptautinius standartus.

5. DARBINĖS PIRŠTINĖS Visada mūvėkite darbines pirštines, kurios apsaugo nuo įpjovimų ir įdrėskimų, alyvų ir degalų. Apsauginė kairiosios rankos pirštinė apsaugo nuo pjūklo grandinės.

6. PIRMOSIOS PAGALBOS VAISTINĖLĖ Po ranka visada turėkite pirmosios pagalbos vaistinėlę. Ji visada turi būti darbo vietoje.

7. RYŠIO ĮRANGA NELAIMĖS ATVEJU Atsitikus nelaimei, būtina skubiai prisišaukti pagalbą. Darbo vietoje visada turėkite švilpuką ir mobiliojo ryšio telefoną/radijo ryšio priemonę.

2013 m. vasario 23 d., šeštadienis

Pjūklų grandinės

Some rights reserved by epospisil
Kaip svarbu tinkamai pasirinkti optimalų pjūklą, tai ne ką mažiau svarbu pasirinkti ir tinkamą pjūklo grandinę. Buvau nustebęs, kiek daug įvairiausių grandinių tipų siūlo kompanija STIHL. Labiausiai sužavėjo grandinė Picco Duro, kuri yra skirti pjaustyti medienai su betono priemaišomis. Ji išlieka aštri net keturis kartus ilgiau nei įprastinė grandinė. Manau ši grandinė būtų praktiška miško darbininkams dirbantiems smėlingose augavietėse. Nereikėtų darbininkams taip dažnai galąsti grandinės.

Miško kelių problemos

Greitai ateis pavasaris ir vėl eilinį kartą visi piktinsis miškavežių sugadintais keliais, visi piktinsis, bet niekas nieko nedarys. O kai tik susiruoš ką nors daryti, ateis vasara, keliai išdžius ir problemos nebeliks.
Neapsikentę privačių miško savininkų daromų išdaigų su keliais, problemą dabar ėmė spręsti Lietuvos savivaldybių asociacijos Žemės valdymo ir kaimo reikalų komitetas. Apie problemą 2004 metais diskutavo girininkai.

Leidimų derinimas

Pasiūlymų buvo įvairių, kad leidimai kirsti mišką būtų derinami su seniūnijomis, bet prie ko leidimas kirsti mišką ir sugadinti miško keliai?. Išsiėmus leidimą kirsti mišką, niekas neveža miško tą pačią dieną. Reikia pirma mišką iškirsti, ištraukti ir tik po to gabenti. Kelio būklė, nuo leidimo išdavimo iki medienos ištraukimo ir gabenimo, gali pasikeisti tris kartus.

Nepanaudoti resursai

 Bet susirinkt į diskusiją visada verta, nes kartais valdininkai papraščiausiai užmiršta apie savo galimybes spręsti problemas. Susitikimo metu, AM Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėja Vilija Masaitienė paaiškino, kad kelių savininkai ar valdytojai (tarp jų ir savivaldybės) turėtų aktyviau naudotis įstatymų suteiktomis galiomis laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelius (ypač pavasarinio polaidžio metu, kada didžiausia kelių sugadinimo tikimybė), siekiant išsaugoti šių kelių būklę, o miško savininkams ar naudotojams sugadinus kelius, reikalauti iš jų atlyginti padarytus nuostolius Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Tai problemos kaip ir nebeliko. Jeigu tik būtų naudojamasi šia suteikta teise, manau sugadintų kelių sumažėtų ir nereiktų jokių papildomų, leidimų kirsti mišką, derinimų. Savivaldybės bijo imtis iniciatyvos ir taip padėti išsaugoti kelius. Tikėkimės, kad savivaldybės aktyviau naudosis joms suteikta teise uždrausti eismą polaidžio metu ir taip išspręsti dalį problemų susijusių su kelių sugadinimu.

Papildyta:
Vasario 22 dieną įvyko dar vienas pasitarimas Aplinkos ministerijoje. Miškų departamentas norėdamas parodyti, kad papildomas leidimų kirsti mišką derinimas geresnio rezultato neduos, paėmė ir detaliai surašė kokios yra savivaldybių galios ir galimybės saugoti kelius. Faktas, kad Zarasų  rajono savivaldybė per 2 metus nė karto nebuvo uždariusi eismo polaidžio metu, tik parodo, kad savivaldybės tingi rūpintis keliais. Nes uždarius kelius reikėtų rūpintis nuorodomis, galvoti aplinkelius. Patogiau joms būtų išsireikalauti papildomo leidimų kirsti mišką derinimo ir aiškinti gyventojams, kad bando iš visų jėgų rūpintis keliais,  bet nieko nesigauna.

Leidimas miške statyti sodybą

Mano manymu šis leidimas yra privačių miškų savininkams turintiems miško pačiose gražiausiose vietose. Sutinku, kad miško savininkas turi turėti kur permiegoti, bet tai neturi būti namas 6 x 6 m., dviejų aukštų su pirtimis ir baseinais.
Teisingai sako dabartinis ministras A. Mazuronis, bet jis vieną gali sakyti žurnalistams, o kitą daryti. Todėl reiks laukti veiksmų.

Problemų neišspręs 

Tačiau aš nemėgstu pezančių žmonių, kurie aiškina, kad leidimas statyti miške sodybas, sugrąžins į kaimą žmones ir išspręs visos Lietuvos problemas.

"Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos miško žemėse sunyko beveik 100 tūkst. sodybų. Atstačius senąsias, jose galėtų apsigyventi ne tik žemdirbiai ar miškininkai, bet ir dirbantieji aptarnavimo sferoje. Manau, kad į tokias sodybas sugrįžtų ir dalis vyresnio amžiaus žmonių, gaunančių pensiją ar turinčių kitą pragyvenimo šaltinį, norinčių gyventi savo tėvų žemėje, sveikoje gamtos aplinkoje." - rašo Š. Laužadis

 Būkim biedni, bet teisingi - niekas į tas sodybas negrįš. Tokių bus vienas, kitas. Senyvo amžiaus žmonės džiaugiasi, kad iš pensijos užtenka už šildymą sumokėti, o ne apie sodybos atstatymą jie gali galvoti. O vaizdingos vietose tikrai atsiras sumanių žmonių, kurie sugebės pasistatys sodybas pasinaudodami planuojamo priimti įstatymo pataisomis. O kai "grietinėlė" jau bus pasinaudojusi, tada pataisos bus atšauktos.

2013 m. vasario 22 d., penktadienis

(VMT naujienos ) Pradedama pakartotinė kertinių miško buveinių inventorizacija Lietuvoje

Šiais metais iki lapkričio 15 d. vyks pakartotinė kertinių miško buveinių inventorizacija. Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos skelbtą konkursą laimėjo Aleksandro Stulginskio universiteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto specialistai.

Kertinė miško buveinė

Intensyviame miškų ūkyje labiausiai pažeidžiamos ir nykstančios yra specializuotos seniems medynams būdingos rūšys. Sprendžiant šių rūšių ir biologinės įvairovės apsaugos miškuose problemas buvo sukurta kertinių miško buveinių koncepcija ir 1993 m. Švedijoje įvyko pirmoji šių teritorijų inventorizacija. Kertinė miško buveinė (toliau KMB) – nepažeistas miško plotas, kuriame yra didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų specializuotųjų buveinių rūšių. Potenciali kertinė miško buveinė  (toliau PKMB) – teritorija, kuri turi didelį potencialą tapti kertine miško buveine. Kertinės miško buveinės inventorizuojamos ieškant natūraliems seniems medynams būdingų elementų. Tai specializuotos, indikatorinės, saugomos ir retos rūšys, biologiniai ir kraštovaizdžio kertiniai elementai, būdingi seniems ir natūraliems medynams. Pirmoji kertinių miško buveinių inventorizacija Lietuvoje buvo atlikta 2001-2005 m. Jos metu buvo išskirta daugiau kaip 8,9 tūkst. miško buveinių, apimančių apie 26,4 tūkst. ha plotą.

Pokyčių vertinimas

Šiais metais Lietuvoje atliekamos kertinių miško buveinių inventorizacijos tikslas yra įvertinti Lietuvoje esančių KMB ir PKMB būklės pokyčius, palyginti juo su pradinės inventorizacijos duomenimis. Šiuo tikslu lauko tyrimų metu bus įvertinta ne mažiau nei 4,7 tūkst. miško buveinių bendrame apie 13 tūkst. ha plote. Bus pakartotinai inventorizuotos visos kertinės miško buveinės esančios privačiuose miškuose (siekiant nustatyti jų būklės pokyčius dėl gamtinių ar antropogeninių veiksnių) bei potencialios kertinės miško buveinės (siekiant įvertinti aplinkos pokyčius, įvykusius po pirminės inventorizacijos bei šių miško buveinių atitikimą kertinių miško buveinių reikalavimams). Taip pat bus įvertintos ir labiausiai pasikeitę KMB valstybiniuose miškuose, pateikti pasiūlymai dėl tolesnės jų priežiūros.

Galimybė steigti naujas KMB

Atliekant pakartotinę inventorizaciją sudaroma galimybė miško savininkams ar valdytojams pageidaujant steigti naujas KMB, peržiūrėti ir gal būt panaikinti esamų KMB statusą. Projekto vykdymo eigoje bus įvertinamas gautų pasiūlymų tikslingumas ir lauko darbai šiose vietose atliekami pirmoje eilėje. Norintys teikti pasiūlymus gali kreiptis iki 2013 m. gegužės 1 d. į projekto vadovą Gediminą Brazaitį elektroniniu paštu gediminas.brazaitis@asu.lt

Valstybinės miškų tarnybos informacija

2013 m. vasario 15 d., penktadienis

Darbo rūbai miško darbininkams

Su darbų sauga miškuose yra labai prasta situacija. Darbininkai dirba nepaisydami jokių saugumo reikalavimų. Pagrindinės priežastys yra dvi. Pirma - aprenkti miško darbininką pagal visus saugumo reikalavimus kainuoja turbū apie 1000 lt. Miško darbininko darbas mažai apmokamas, darbuotojų kaita didelė, todėl retas savininkas ryžtasi tokiai investicijai į darbuotojo saugumą.
Antra - darbuotojai yra patys "kiečiausi" ir jie yra nieko nebijantys kaimo vyrai. Juk su šalmu gali dirbti tik nevykėlis. O kur dar visi nepatogumai: sunkūs batai, peršiltos kelnės, krentantis nuo galvos šalmas. Geriau jau pjaus mišką su kedukais, patogiomis treninginėmis kelnėmis, o vietoj šalmo kepurikė nuo saulės.
Atrodo visi laimingi, savininkui nereikia pirkti brangių rūbų, darbininkas džiaugiasi galėdamas dirbti su "patogiais" rūbais.
Aš manau, kad darbininkas turi reprezentuoti įmonę. Kartais pamačius miško darbininkus susidaro įspūdis, kad kokia bomžų darbo stovykla.
Gerbiami įmonių savininkai, rūpinkitės savo darbininkų darbo sauga, verskite juos dėvėti ausines nuo triukšmo, šalmą, veidą apsaugantį skydelį ar bent jau akinius, speciales kelnes apsaugančias nuo grandininio pjūklo, batus apsaugančius nuo įpjovimo. Darykite viską ką galite, kad jie grįžtų sveiki pas savo žmonas ir vaikus.

2013 m. vasario 14 d., ketvirtadienis

Stihl ar Husqvarna

Mano manymu tai yra dvi lygiavertės firmos gaminančios puikius įrankius miškų priežiūrai.Renkantis tarp šių firmų žiūrėčiau tik garantinio aptarnavimo centrus. Kuris būtų arčiau namų, tai tą ir rinkčiausi.
Svarbiausia yra numatyti kaip intensyviai dirbsite su nusipirkta technika. Ar jums reikia jo darbui kiekvieną dieną ar tik retkarčiais. Tačiau čia kaip su automobiliais, vienos laidos būna nepakartojamos, o kitos turi trūkumų. Todėl kviečiu pasidalinti komentaruose su kokiais įrankiais teko dirbti ir kaip jums laikė vienas ar kitas įrankis.

2013 m. vasario 11 d., pirmadienis

Miško kaina

Vienas geriausių mano matytų straipsnių apie miško kainą paskelbtas Dr. (HP) Stasio Mizaro,
Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Garbės pirmininko Kaip nustatyti medienos bei miško kainas?
Tačiau reikia suprasti, kad nėra taip lengva viską sutalpinti į vieną straipsnį, o ir paprastam žmogui sunku suprasti iš kur vieni ar kiti rodikliai. Bet mano manymu tai yra vienas informatyviausių straipsnių apie miško kainą. Vėliau pateiksiu nuorodas į teisės aktus, kad būtų lengviau suprasti kaip buvo skaičiuojama.

Kur kreiptis dėl leidimo kirsti mišką?

Some rights reserved by Wagner T. Cassimiro "Aranha"
Leidimus miškui kirsti išduoda Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus pareigūnai. Leidimas išduodamas ne pagal piliečio gyvenamąją vietą, o pagal tai kurioje teritorijoje yra miško valda. Leidimus kirsti mišką išduodančių valstybinių miškų pareigūnų sąrašas.

2013 m. vasario 10 d., sekmadienis

Miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas

Sertifikatu garantuojama kad miško atkūrimui bei įveisimui naudojamos miško dauginamosios medžiagos kilmė ir kokybė atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Teisės aktai, reglamentuojantys leidimo išdavimą

  • Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-651 patvirtinti Miško dauginamosios medžiagos nuostatai (Žin., 2007, Nr. 128-5240); ir pakeitimas dėl Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų registracijos Žin., 2009, Nr. 77-3203).
  • Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-318 patvirtintas Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo sudarymo tvarkos aprašas (Žin., 2009, Nr. 70-2865)
  • LR teisės aktų paieška

Leidimo išdavimo procesas

Veiksmai leidimui gauti

Miško dauginamosios medžiagos ruošėjas (savininkas) prieš sėklinės medžiagos ar sodmeninių augalų dalių, iš kurių bus auginami miško sodmenys, ruošą informuoja Valstybinę miškų tarnybą, nurodydamas tikslią ruošos vietą, pradžią ir numatomą ruošos trukmę
Miško dauginamosios medžiagos ruošėjas (savininkas) pildo Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelę;
Miško dauginamosios medžiagos ruošėjas (savininkas) pildo Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo aktą.
Valstybinė miškų tarnyba tiria miško dauginamosios medžiagos siuntų kokybę.
Ištyrusi sėklas, Valstybinė miškų tarnyba išduoda Miško sėklų kokybės pažymą ir, vadovaudamasi Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelės duomenimis, išduoda Pagrindinį miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatą.

Terminai

Miško dauginamosios medžiagos ruošėjai likus ne mažiau kaip 3 kalendorinėms dienoms iki miško dauginamosios medžiagos ruošos turi raštu arba elektroniniu laišku apie tai informuoti Tarnybą, nurodydami tikslią ruošos vietą, pradžią ir apytikrę trukmę. Jei ruošos pradžia, nurodyta pranešime, pasikeičia, Tarnyba apie tai turi būti informuojama ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki ruošos pradžios.

Mokesčiai

-

Reikalingi dokumentai

1. Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo aktas.
2. Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelė.

Prašymo formos teisės aktai

  • Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas 2003 m. spalio 29 d. Nr. 521 Miško dauginamosios medžiagos nuostatai (Žin., 2003, Nr. 108-4841; Žin., 2009, Nr. 77-3203).

Kompetentingos institucijos

Leidimą išduodančios institucijos 

Kontroliuojančios institucijos

2013 m. vasario 9 d., šeštadienis

Miško savininkų konsultavimas

Su privačių miškų konsultavimu dabar yra susiklosčiusi kuriozižka situacija. Atrodo aplinkui visi tik ir konsultuoja privačių miškų savininkus, tačiau profesionalių ir nepriklausomų konsultantų Lietuvoje praktiškai nėra. Žemiau pateiksiu sąrašą institucijų, kas konsultuoja privačių miškų savininkus ir kodėl mano manymu tai yra neefektyvu.
Privačios miškus perkančios ir kertančios įmonės. Turbūt tai būtų pats blogiausias pasirinkimas. Eiti konsultuotis pas privatininką, tai tas pats, kas eiti konsultuotis avelei pas vilką. Verslininko tikslas yra vienintelis, pigiai pirkti ir kuo brangiau parduoti.
Privačių miškų inspektoriai. Aplinkos ministerija yra įpareigojusi šią instituciją konsultuoti, ten dirba patyrę ir teisinius miško klausimus išmanantys specialistai, tačiau yra keletas, bet...  Šiai institucijai dar toli iki konsultantų. Jos pagrindinis tikslas yra kontrolė, o veiklos rezultatai vertinami pagal surašytų protokolų skaičių. Nuėjęs pasikonsultuoti į šią instituciją gali išeiti su baudos kvitu. Taip pat šios įstaigos specialistai neturi pakankamai informacijos apie medienos kainas ir jų pirkėjus. Tačiau ši įstaiga turi nemažą potencialą, bet apie tai vėliau.
Generalinė miškų urėdija. Jos girininkijų pasiskirstymas ir išsidėstymas turbūt būtų pats palankiausias privačių miško savininkų konsultavimui. Girininkijų darbuotojai puikiai nusimano apie medienos sortimentus, jų paklausą. Tačiau girininkijų darbo krūviai yra dideli, o konsultavimo veikla kaip šuniui penkta koja. Teisės aktai reglamentuojantys privačių miškų tvarkymą taip pat skiriasi. Girininkams reikėtų papildomo laiko įsigilinant ir sekant teisės aktų pasikeitimus. O pas mus jie keičiasi dažniau nei Delfi naujienose.
Nevyriausybinės organizacijos ir viešosios įstaigos. Šios organizacijos tikrai galėtu puikiai atlikti šią užduotį, bet neaišku kas joms turėtų mokėti. Taip pat jos neturi pakankamai specialistų, tačiau iš šio sektoriaus kyla iniciatyvų.
Apie visokius konsultantus žemės ūkio tarnybose manau neverta net rašyti.
Privačių miškų savininkai turėtų suprasti, kad miškas yra didelis turtas ir norint tinkamai valdyti mišką teks mokintis. Kitu atveju klaidos bus neišvengiamos, o tai reiškia finansinius nuostolius.

2013 m. vasario 8 d., penktadienis

Į ką lygiuotis urėdijoms?

Valstybinių miškų valdytojai mėgsta pasigirti, kad jų valdomi miškai prižiūrimi geriau. Turbūt dėl to niekas ir nesiginčys, tačiau toks palyginimas atrodo daugiau nei juokingas. Kaip kažin atrodytų ūkininkas valdantis 1000 ha ūkį, kuris visiems girtųsi, kad jis savo ūkį valdo geriau nei kolektyvinių sodų sodininkai.
Manau atrodytų kvailokai, tačiau valstybinių miškų valdytojai, pasitaikius progai būtinai primins, kad jie miškus tvarko geriau už privačius savininkus. Turbūt sunkiai rasime urėdijoje darbuotoją kuris nebūtų baigęs miškininkystės studijų, tuo tarpu dauguma privačių miškų savininkai yra ne specialistai, apie mišką mažai ką supranta, daugybės teisės aktų nežino. Todėl manau, kad norint pasigirti, reikėtų surasti bent jau sau lygų žaidėją.

2013 m. vasario 2 d., šeštadienis

„Lietuvos miškų ūkio statistika 2012“

 „Lietuvos miškų ūkio statistika 2012“ – tryliktas kasmetinis leidinys apie Lietuvos miškų išteklius, miškininkystę, saugomas teritorijas, miškų apsaugą, medienos, įskaitant baldus, pramonę, prekybą mediena ir jos gaminiais, ekonomiką.