Miško kelių problemos

Greitai ateis pavasaris ir vėl eilinį kartą visi piktinsis miškavežių sugadintais keliais, visi piktinsis, bet niekas nieko nedarys. O kai tik susiruoš ką nors daryti, ateis vasara, keliai išdžius ir problemos nebeliks.
Neapsikentę privačių miško savininkų daromų išdaigų su keliais, problemą dabar ėmė spręsti Lietuvos savivaldybių asociacijos Žemės valdymo ir kaimo reikalų komitetas. Apie problemą 2004 metais diskutavo girininkai.

Leidimų derinimas

Pasiūlymų buvo įvairių, kad leidimai kirsti mišką būtų derinami su seniūnijomis, bet prie ko leidimas kirsti mišką ir sugadinti miško keliai?. Išsiėmus leidimą kirsti mišką, niekas neveža miško tą pačią dieną. Reikia pirma mišką iškirsti, ištraukti ir tik po to gabenti. Kelio būklė, nuo leidimo išdavimo iki medienos ištraukimo ir gabenimo, gali pasikeisti tris kartus.

Nepanaudoti resursai

 Bet susirinkt į diskusiją visada verta, nes kartais valdininkai papraščiausiai užmiršta apie savo galimybes spręsti problemas. Susitikimo metu, AM Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėja Vilija Masaitienė paaiškino, kad kelių savininkai ar valdytojai (tarp jų ir savivaldybės) turėtų aktyviau naudotis įstatymų suteiktomis galiomis laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelius (ypač pavasarinio polaidžio metu, kada didžiausia kelių sugadinimo tikimybė), siekiant išsaugoti šių kelių būklę, o miško savininkams ar naudotojams sugadinus kelius, reikalauti iš jų atlyginti padarytus nuostolius Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Tai problemos kaip ir nebeliko. Jeigu tik būtų naudojamasi šia suteikta teise, manau sugadintų kelių sumažėtų ir nereiktų jokių papildomų, leidimų kirsti mišką, derinimų. Savivaldybės bijo imtis iniciatyvos ir taip padėti išsaugoti kelius. Tikėkimės, kad savivaldybės aktyviau naudosis joms suteikta teise uždrausti eismą polaidžio metu ir taip išspręsti dalį problemų susijusių su kelių sugadinimu.

Papildyta:
Vasario 22 dieną įvyko dar vienas pasitarimas Aplinkos ministerijoje. Miškų departamentas norėdamas parodyti, kad papildomas leidimų kirsti mišką derinimas geresnio rezultato neduos, paėmė ir detaliai surašė kokios yra savivaldybių galios ir galimybės saugoti kelius. Faktas, kad Zarasų  rajono savivaldybė per 2 metus nė karto nebuvo uždariusi eismo polaidžio metu, tik parodo, kad savivaldybės tingi rūpintis keliais. Nes uždarius kelius reikėtų rūpintis nuorodomis, galvoti aplinkelius. Patogiau joms būtų išsireikalauti papildomo leidimų kirsti mišką derinimo ir aiškinti gyventojams, kad bando iš visų jėgų rūpintis keliais,  bet nieko nesigauna.