2013 m. vasario 27 d., trečiadienis

Ką mes žinome apie miško savininkus?

Niekam ne paslaptis, kad koks google ar facebook apie mus turbūt žino daugiau nei mes patys apie save. Jie renka, sistemina ir analizuoja kiekvieną mūsų žingsnį internete ir tik tam, kad suteiktų klientams kuo kokybiškesnes paslaugas.

Padėti nenori

Man susidaro įspūdis, kad privačių miškų savininkams niekas nieko nenori padėti, o nori tik kalbėti, kad jie nuskriausti, jiems reikia pagalbos, mokymų. Kas nusprendė, kad privačių miškų savininkams reikalingi mokymai, konsultacijos? Gal miško savininkų žinios yra tokios, kad jie gali konsultuoti girininkus?
Šitas nieko nežinojimas apie privačių miškų savininkus ir verčia mane abejoti apie nuoširdžią pagalbą jiems.

Kiek klasių baigę?

Jeigu mes pavestume google ar facebook kompanijai konsultuoti miško savininkus, tai jau po mėnesio jie žinotų jų vidutinį amžių, išsilavinimą, pajamas ir t.t. Aplinkos ministerija leidžia įvairius bukletus miško savininkams, bet niekas nežino, gal vidutinis privataus miško savininko amžius yra 85 metai ir jis neįskaito tokio smulkaus šrifto? O gal 90 proc. savininkų baigę tik 5 klases ir jiems reikia ne teisės aktų rinkinių, o bukletų vien su nuotraukomis? Gal jiems sunkiausia yra rasti įstaigą kur išsiimti leidimą, nes kas keli metai adresai vis keičiasi? Ar matėt nors vienoj rimtoj firmoj, kad internete būtų pateiktas tik adresas be žemėlapio? Man neteko, bet privačių miškų savininkai niekam nerūpi ir jiems užtenka parašyti adresą, tegul pavargsta ieškodami.

Rinkti informaciją

Kol apie miško savininkus žinosime tik tiek, kad jų vidutinė valda 3 ha, tol apie jokį konstruktyvų švietimą su ilgalaikėmis strategijomis negali būti nė kalbos. Visi išleisti pinigai reikiamo rezultato neduos? Pirma turime nustatyti esamą padėtį, kad po kelių metų būtų galima stebėti pokyčius. Turime išsiaiškinti kas yra mūsų klientas, ko jam reikia, ką mes galime pasiūlyti ir tada galvoti kaip jam pateikti informaciją.
Labiausiai man patinka, kai urėdijos ar asociacijos giriasi, kad pakonsultavo 4000 savininkų, bet kas iš to? Čia tas pats, kad koks mokytojas sakytų - mokinau 30000 vaikų kiniečių kalbos. Kitas klausimas turbūt būtų - o kiek vaikų ko nors išmoko? Bet su miško savininkais mes tokių klausimų neuždavinėjame, svarbu, kad buvo konsultuota.

2013 m. vasario 24 d., sekmadienis

Asmeninės apsauginės priemonės

Husqvarna, kaip socialiai atsakinga kompanija, rūpinasi klientų saugumu ir pateikia eilę rekomendacijų apie saugų darbą miške. Apačioje pateikiu kompanijos rekomendacijas, jeigu jų būtų laikomasi, tai padėtų išsaugoti nemažai gyvybių ir išvengti įvairiausių sužalojimų.

Apsauginiai drabužiai turi būti pažymėti signalinėmis spalvomis, kad juos dėvėdami būtumėte gerai matomi miške. Apsauginės prie­monės turi būti patikrintos pagal ES galiojančias tarp­tautines taisykles ir standartus (pažymėtos CE ženklu). Šie reikalavimai įvairiose šalyse gali skirtis. Išsamesnės infor­macijos kreipkitės į artimiausią techninės priežiūros atstovą. Saugai užtikrinti visada naudokite visas asmenines apsaugines priemones!
1. ŠALMAS SU APSAUGINĖMIS AUSINĖMIS, SKYDELIU IR APSAUGINIAIS AKINIAIS Šalmas apsaugo galvą nuo krintančių šakų ir kito išorinio poveikio. Skydelis turi dengti visą veidą, saugodamas jį nuo įdrėskimų ir lekiančių pjuvenų. Apsauginiai akiniai užtikrina papildomą apsaugą akims. Apsauginės ausinės slopina pjūklo keliamą triukšmą. Ausinių įdėklai susidėvi, todėl juos reikia reguliariai keisti. Šalmo plastikas sensta ir tampa trapus dėl UV spinduliavimo. Todėl šalmą reikia keisti kas 3 metus, skaičiuojant nuo išėmimo iš pakuotės dienos. Apskritai šalmas tinkamas naudoti 5 metus, skaičiuojant nuo pagaminimo datos. Ant Husqvarna šalmų yra kalendoriukas, kur galite pažymėti pirmąją naudojimo dieną.

2. MIŠKININKO STRIUKĖ/MARŠKINIAI Miškininko striukė turi būti aklinai užsegta, ryškių spalvų, su ventiliacija.

3. APSAUGINĖS KELNĖS/KLEŠNĖS Apsauginės kelnės turi būti su apsauga nuo pjūklo, kuri atitinka tarptautinius standartus. Apsaugą nuo pjūklo lemia kelių sluoksnių pamušalas labai ilgais pluoštais, kurie akimirksniu apsisuka apie grandinę ir ją sustabdo (A paveikslėlis). Skalbiant svarbu laikytis gamintojo nurodymų. Kelnės nebetinka mūvėti, jei įpjovėte į apsauginį sluoksnį.

4. APSAUGINIAI AULINUKAI Aulinukai turi būti su apsauginėmis noselėmis, apsauga nuo pjūklo ir padu stambiu protektoriumi (neslystančiu), t.y. atitinkantys tarptautinius standartus.

5. DARBINĖS PIRŠTINĖS Visada mūvėkite darbines pirštines, kurios apsaugo nuo įpjovimų ir įdrėskimų, alyvų ir degalų. Apsauginė kairiosios rankos pirštinė apsaugo nuo pjūklo grandinės.

6. PIRMOSIOS PAGALBOS VAISTINĖLĖ Po ranka visada turėkite pirmosios pagalbos vaistinėlę. Ji visada turi būti darbo vietoje.

7. RYŠIO ĮRANGA NELAIMĖS ATVEJU Atsitikus nelaimei, būtina skubiai prisišaukti pagalbą. Darbo vietoje visada turėkite švilpuką ir mobiliojo ryšio telefoną/radijo ryšio priemonę.

2013 m. vasario 23 d., šeštadienis

Pjūklų grandinės

Some rights reserved by epospisil
Kaip svarbu tinkamai pasirinkti optimalų pjūklą, tai ne ką mažiau svarbu pasirinkti ir tinkamą pjūklo grandinę. Buvau nustebęs, kiek daug įvairiausių grandinių tipų siūlo kompanija STIHL. Labiausiai sužavėjo grandinė Picco Duro, kuri yra skirti pjaustyti medienai su betono priemaišomis. Ji išlieka aštri net keturis kartus ilgiau nei įprastinė grandinė. Manau ši grandinė būtų praktiška miško darbininkams dirbantiems smėlingose augavietėse. Nereikėtų darbininkams taip dažnai galąsti grandinės.

Miško kelių problemos

Greitai ateis pavasaris ir vėl eilinį kartą visi piktinsis miškavežių sugadintais keliais, visi piktinsis, bet niekas nieko nedarys. O kai tik susiruoš ką nors daryti, ateis vasara, keliai išdžius ir problemos nebeliks.
Neapsikentę privačių miško savininkų daromų išdaigų su keliais, problemą dabar ėmė spręsti Lietuvos savivaldybių asociacijos Žemės valdymo ir kaimo reikalų komitetas. Apie problemą 2004 metais diskutavo girininkai.

Leidimų derinimas

Pasiūlymų buvo įvairių, kad leidimai kirsti mišką būtų derinami su seniūnijomis, bet prie ko leidimas kirsti mišką ir sugadinti miško keliai?. Išsiėmus leidimą kirsti mišką, niekas neveža miško tą pačią dieną. Reikia pirma mišką iškirsti, ištraukti ir tik po to gabenti. Kelio būklė, nuo leidimo išdavimo iki medienos ištraukimo ir gabenimo, gali pasikeisti tris kartus.

Nepanaudoti resursai

 Bet susirinkt į diskusiją visada verta, nes kartais valdininkai papraščiausiai užmiršta apie savo galimybes spręsti problemas. Susitikimo metu, AM Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėja Vilija Masaitienė paaiškino, kad kelių savininkai ar valdytojai (tarp jų ir savivaldybės) turėtų aktyviau naudotis įstatymų suteiktomis galiomis laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelius (ypač pavasarinio polaidžio metu, kada didžiausia kelių sugadinimo tikimybė), siekiant išsaugoti šių kelių būklę, o miško savininkams ar naudotojams sugadinus kelius, reikalauti iš jų atlyginti padarytus nuostolius Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Tai problemos kaip ir nebeliko. Jeigu tik būtų naudojamasi šia suteikta teise, manau sugadintų kelių sumažėtų ir nereiktų jokių papildomų, leidimų kirsti mišką, derinimų. Savivaldybės bijo imtis iniciatyvos ir taip padėti išsaugoti kelius. Tikėkimės, kad savivaldybės aktyviau naudosis joms suteikta teise uždrausti eismą polaidžio metu ir taip išspręsti dalį problemų susijusių su kelių sugadinimu.

Papildyta:
Vasario 22 dieną įvyko dar vienas pasitarimas Aplinkos ministerijoje. Miškų departamentas norėdamas parodyti, kad papildomas leidimų kirsti mišką derinimas geresnio rezultato neduos, paėmė ir detaliai surašė kokios yra savivaldybių galios ir galimybės saugoti kelius. Faktas, kad Zarasų  rajono savivaldybė per 2 metus nė karto nebuvo uždariusi eismo polaidžio metu, tik parodo, kad savivaldybės tingi rūpintis keliais. Nes uždarius kelius reikėtų rūpintis nuorodomis, galvoti aplinkelius. Patogiau joms būtų išsireikalauti papildomo leidimų kirsti mišką derinimo ir aiškinti gyventojams, kad bando iš visų jėgų rūpintis keliais,  bet nieko nesigauna.

Leidimas miške statyti sodybą

Mano manymu šis leidimas yra privačių miškų savininkams turintiems miško pačiose gražiausiose vietose. Sutinku, kad miško savininkas turi turėti kur permiegoti, bet tai neturi būti namas 6 x 6 m., dviejų aukštų su pirtimis ir baseinais.
Teisingai sako dabartinis ministras A. Mazuronis, bet jis vieną gali sakyti žurnalistams, o kitą daryti. Todėl reiks laukti veiksmų.

Problemų neišspręs 

Tačiau aš nemėgstu pezančių žmonių, kurie aiškina, kad leidimas statyti miške sodybas, sugrąžins į kaimą žmones ir išspręs visos Lietuvos problemas.

"Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos miško žemėse sunyko beveik 100 tūkst. sodybų. Atstačius senąsias, jose galėtų apsigyventi ne tik žemdirbiai ar miškininkai, bet ir dirbantieji aptarnavimo sferoje. Manau, kad į tokias sodybas sugrįžtų ir dalis vyresnio amžiaus žmonių, gaunančių pensiją ar turinčių kitą pragyvenimo šaltinį, norinčių gyventi savo tėvų žemėje, sveikoje gamtos aplinkoje." - rašo Š. Laužadis

 Būkim biedni, bet teisingi - niekas į tas sodybas negrįš. Tokių bus vienas, kitas. Senyvo amžiaus žmonės džiaugiasi, kad iš pensijos užtenka už šildymą sumokėti, o ne apie sodybos atstatymą jie gali galvoti. O vaizdingos vietose tikrai atsiras sumanių žmonių, kurie sugebės pasistatys sodybas pasinaudodami planuojamo priimti įstatymo pataisomis. O kai "grietinėlė" jau bus pasinaudojusi, tada pataisos bus atšauktos.

2013 m. vasario 22 d., penktadienis

(VMT naujienos ) Pradedama pakartotinė kertinių miško buveinių inventorizacija Lietuvoje

Šiais metais iki lapkričio 15 d. vyks pakartotinė kertinių miško buveinių inventorizacija. Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos skelbtą konkursą laimėjo Aleksandro Stulginskio universiteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto specialistai.

Kertinė miško buveinė

Intensyviame miškų ūkyje labiausiai pažeidžiamos ir nykstančios yra specializuotos seniems medynams būdingos rūšys. Sprendžiant šių rūšių ir biologinės įvairovės apsaugos miškuose problemas buvo sukurta kertinių miško buveinių koncepcija ir 1993 m. Švedijoje įvyko pirmoji šių teritorijų inventorizacija. Kertinė miško buveinė (toliau KMB) – nepažeistas miško plotas, kuriame yra didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų specializuotųjų buveinių rūšių. Potenciali kertinė miško buveinė  (toliau PKMB) – teritorija, kuri turi didelį potencialą tapti kertine miško buveine. Kertinės miško buveinės inventorizuojamos ieškant natūraliems seniems medynams būdingų elementų. Tai specializuotos, indikatorinės, saugomos ir retos rūšys, biologiniai ir kraštovaizdžio kertiniai elementai, būdingi seniems ir natūraliems medynams. Pirmoji kertinių miško buveinių inventorizacija Lietuvoje buvo atlikta 2001-2005 m. Jos metu buvo išskirta daugiau kaip 8,9 tūkst. miško buveinių, apimančių apie 26,4 tūkst. ha plotą.

Pokyčių vertinimas

Šiais metais Lietuvoje atliekamos kertinių miško buveinių inventorizacijos tikslas yra įvertinti Lietuvoje esančių KMB ir PKMB būklės pokyčius, palyginti juo su pradinės inventorizacijos duomenimis. Šiuo tikslu lauko tyrimų metu bus įvertinta ne mažiau nei 4,7 tūkst. miško buveinių bendrame apie 13 tūkst. ha plote. Bus pakartotinai inventorizuotos visos kertinės miško buveinės esančios privačiuose miškuose (siekiant nustatyti jų būklės pokyčius dėl gamtinių ar antropogeninių veiksnių) bei potencialios kertinės miško buveinės (siekiant įvertinti aplinkos pokyčius, įvykusius po pirminės inventorizacijos bei šių miško buveinių atitikimą kertinių miško buveinių reikalavimams). Taip pat bus įvertintos ir labiausiai pasikeitę KMB valstybiniuose miškuose, pateikti pasiūlymai dėl tolesnės jų priežiūros.

Galimybė steigti naujas KMB

Atliekant pakartotinę inventorizaciją sudaroma galimybė miško savininkams ar valdytojams pageidaujant steigti naujas KMB, peržiūrėti ir gal būt panaikinti esamų KMB statusą. Projekto vykdymo eigoje bus įvertinamas gautų pasiūlymų tikslingumas ir lauko darbai šiose vietose atliekami pirmoje eilėje. Norintys teikti pasiūlymus gali kreiptis iki 2013 m. gegužės 1 d. į projekto vadovą Gediminą Brazaitį elektroniniu paštu gediminas.brazaitis@asu.lt

Valstybinės miškų tarnybos informacija

2013 m. vasario 15 d., penktadienis

Darbo rūbai miško darbininkams

Su darbų sauga miškuose yra labai prasta situacija. Darbininkai dirba nepaisydami jokių saugumo reikalavimų. Pagrindinės priežastys yra dvi. Pirma - aprenkti miško darbininką pagal visus saugumo reikalavimus kainuoja turbū apie 1000 lt. Miško darbininko darbas mažai apmokamas, darbuotojų kaita didelė, todėl retas savininkas ryžtasi tokiai investicijai į darbuotojo saugumą.
Antra - darbuotojai yra patys "kiečiausi" ir jie yra nieko nebijantys kaimo vyrai. Juk su šalmu gali dirbti tik nevykėlis. O kur dar visi nepatogumai: sunkūs batai, peršiltos kelnės, krentantis nuo galvos šalmas. Geriau jau pjaus mišką su kedukais, patogiomis treninginėmis kelnėmis, o vietoj šalmo kepurikė nuo saulės.
Atrodo visi laimingi, savininkui nereikia pirkti brangių rūbų, darbininkas džiaugiasi galėdamas dirbti su "patogiais" rūbais.
Aš manau, kad darbininkas turi reprezentuoti įmonę. Kartais pamačius miško darbininkus susidaro įspūdis, kad kokia bomžų darbo stovykla.
Gerbiami įmonių savininkai, rūpinkitės savo darbininkų darbo sauga, verskite juos dėvėti ausines nuo triukšmo, šalmą, veidą apsaugantį skydelį ar bent jau akinius, speciales kelnes apsaugančias nuo grandininio pjūklo, batus apsaugančius nuo įpjovimo. Darykite viską ką galite, kad jie grįžtų sveiki pas savo žmonas ir vaikus.

2013 m. vasario 14 d., ketvirtadienis

Stihl ar Husqvarna

Mano manymu tai yra dvi lygiavertės firmos gaminančios puikius įrankius miškų priežiūrai.Renkantis tarp šių firmų žiūrėčiau tik garantinio aptarnavimo centrus. Kuris būtų arčiau namų, tai tą ir rinkčiausi.
Svarbiausia yra numatyti kaip intensyviai dirbsite su nusipirkta technika. Ar jums reikia jo darbui kiekvieną dieną ar tik retkarčiais. Tačiau čia kaip su automobiliais, vienos laidos būna nepakartojamos, o kitos turi trūkumų. Todėl kviečiu pasidalinti komentaruose su kokiais įrankiais teko dirbti ir kaip jums laikė vienas ar kitas įrankis.

2013 m. vasario 11 d., pirmadienis

Miško kaina

Vienas geriausių mano matytų straipsnių apie miško kainą paskelbtas Dr. (HP) Stasio Mizaro,
Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Garbės pirmininko Kaip nustatyti medienos bei miško kainas?
Tačiau reikia suprasti, kad nėra taip lengva viską sutalpinti į vieną straipsnį, o ir paprastam žmogui sunku suprasti iš kur vieni ar kiti rodikliai. Bet mano manymu tai yra vienas informatyviausių straipsnių apie miško kainą. Vėliau pateiksiu nuorodas į teisės aktus, kad būtų lengviau suprasti kaip buvo skaičiuojama.

Kur kreiptis dėl leidimo kirsti mišką?

Some rights reserved by Wagner T. Cassimiro "Aranha"
Leidimus miškui kirsti išduoda Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus pareigūnai. Leidimas išduodamas ne pagal piliečio gyvenamąją vietą, o pagal tai kurioje teritorijoje yra miško valda. Leidimus kirsti mišką išduodančių valstybinių miškų pareigūnų sąrašas.

2013 m. vasario 10 d., sekmadienis

Miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas

Sertifikatu garantuojama kad miško atkūrimui bei įveisimui naudojamos miško dauginamosios medžiagos kilmė ir kokybė atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Teisės aktai, reglamentuojantys leidimo išdavimą

  • Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-651 patvirtinti Miško dauginamosios medžiagos nuostatai (Žin., 2007, Nr. 128-5240); ir pakeitimas dėl Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų registracijos Žin., 2009, Nr. 77-3203).
  • Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-318 patvirtintas Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo sudarymo tvarkos aprašas (Žin., 2009, Nr. 70-2865)
  • LR teisės aktų paieška

Leidimo išdavimo procesas

Veiksmai leidimui gauti

Miško dauginamosios medžiagos ruošėjas (savininkas) prieš sėklinės medžiagos ar sodmeninių augalų dalių, iš kurių bus auginami miško sodmenys, ruošą informuoja Valstybinę miškų tarnybą, nurodydamas tikslią ruošos vietą, pradžią ir numatomą ruošos trukmę
Miško dauginamosios medžiagos ruošėjas (savininkas) pildo Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelę;
Miško dauginamosios medžiagos ruošėjas (savininkas) pildo Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo aktą.
Valstybinė miškų tarnyba tiria miško dauginamosios medžiagos siuntų kokybę.
Ištyrusi sėklas, Valstybinė miškų tarnyba išduoda Miško sėklų kokybės pažymą ir, vadovaudamasi Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelės duomenimis, išduoda Pagrindinį miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatą.

Terminai

Miško dauginamosios medžiagos ruošėjai likus ne mažiau kaip 3 kalendorinėms dienoms iki miško dauginamosios medžiagos ruošos turi raštu arba elektroniniu laišku apie tai informuoti Tarnybą, nurodydami tikslią ruošos vietą, pradžią ir apytikrę trukmę. Jei ruošos pradžia, nurodyta pranešime, pasikeičia, Tarnyba apie tai turi būti informuojama ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki ruošos pradžios.

Mokesčiai

-

Reikalingi dokumentai

1. Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo aktas.
2. Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelė.

Prašymo formos teisės aktai

  • Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas 2003 m. spalio 29 d. Nr. 521 Miško dauginamosios medžiagos nuostatai (Žin., 2003, Nr. 108-4841; Žin., 2009, Nr. 77-3203).

Kompetentingos institucijos

Leidimą išduodančios institucijos 

Kontroliuojančios institucijos

2013 m. vasario 9 d., šeštadienis

Miško savininkų konsultavimas

Su privačių miškų konsultavimu dabar yra susiklosčiusi kuriozižka situacija. Atrodo aplinkui visi tik ir konsultuoja privačių miškų savininkus, tačiau profesionalių ir nepriklausomų konsultantų Lietuvoje praktiškai nėra. Žemiau pateiksiu sąrašą institucijų, kas konsultuoja privačių miškų savininkus ir kodėl mano manymu tai yra neefektyvu.
Privačios miškus perkančios ir kertančios įmonės. Turbūt tai būtų pats blogiausias pasirinkimas. Eiti konsultuotis pas privatininką, tai tas pats, kas eiti konsultuotis avelei pas vilką. Verslininko tikslas yra vienintelis, pigiai pirkti ir kuo brangiau parduoti.
Privačių miškų inspektoriai. Aplinkos ministerija yra įpareigojusi šią instituciją konsultuoti, ten dirba patyrę ir teisinius miško klausimus išmanantys specialistai, tačiau yra keletas, bet...  Šiai institucijai dar toli iki konsultantų. Jos pagrindinis tikslas yra kontrolė, o veiklos rezultatai vertinami pagal surašytų protokolų skaičių. Nuėjęs pasikonsultuoti į šią instituciją gali išeiti su baudos kvitu. Taip pat šios įstaigos specialistai neturi pakankamai informacijos apie medienos kainas ir jų pirkėjus. Tačiau ši įstaiga turi nemažą potencialą, bet apie tai vėliau.
Generalinė miškų urėdija. Jos girininkijų pasiskirstymas ir išsidėstymas turbūt būtų pats palankiausias privačių miško savininkų konsultavimui. Girininkijų darbuotojai puikiai nusimano apie medienos sortimentus, jų paklausą. Tačiau girininkijų darbo krūviai yra dideli, o konsultavimo veikla kaip šuniui penkta koja. Teisės aktai reglamentuojantys privačių miškų tvarkymą taip pat skiriasi. Girininkams reikėtų papildomo laiko įsigilinant ir sekant teisės aktų pasikeitimus. O pas mus jie keičiasi dažniau nei Delfi naujienose.
Nevyriausybinės organizacijos ir viešosios įstaigos. Šios organizacijos tikrai galėtu puikiai atlikti šią užduotį, bet neaišku kas joms turėtų mokėti. Taip pat jos neturi pakankamai specialistų, tačiau iš šio sektoriaus kyla iniciatyvų.
Apie visokius konsultantus žemės ūkio tarnybose manau neverta net rašyti.
Privačių miškų savininkai turėtų suprasti, kad miškas yra didelis turtas ir norint tinkamai valdyti mišką teks mokintis. Kitu atveju klaidos bus neišvengiamos, o tai reiškia finansinius nuostolius.

2013 m. vasario 8 d., penktadienis

Į ką lygiuotis urėdijoms?

Valstybinių miškų valdytojai mėgsta pasigirti, kad jų valdomi miškai prižiūrimi geriau. Turbūt dėl to niekas ir nesiginčys, tačiau toks palyginimas atrodo daugiau nei juokingas. Kaip kažin atrodytų ūkininkas valdantis 1000 ha ūkį, kuris visiems girtųsi, kad jis savo ūkį valdo geriau nei kolektyvinių sodų sodininkai.
Manau atrodytų kvailokai, tačiau valstybinių miškų valdytojai, pasitaikius progai būtinai primins, kad jie miškus tvarko geriau už privačius savininkus. Turbūt sunkiai rasime urėdijoje darbuotoją kuris nebūtų baigęs miškininkystės studijų, tuo tarpu dauguma privačių miškų savininkai yra ne specialistai, apie mišką mažai ką supranta, daugybės teisės aktų nežino. Todėl manau, kad norint pasigirti, reikėtų surasti bent jau sau lygų žaidėją.

2013 m. vasario 2 d., šeštadienis

„Lietuvos miškų ūkio statistika 2012“

 „Lietuvos miškų ūkio statistika 2012“ – tryliktas kasmetinis leidinys apie Lietuvos miškų išteklius, miškininkystę, saugomas teritorijas, miškų apsaugą, medienos, įskaitant baldus, pramonę, prekybą mediena ir jos gaminiais, ekonomiką.