2013 m. birželio 20 d., ketvirtadienis

Mažoji miško technika

Kodėl nėra plačiai naudojama mažoji miško technika Lietuvos miškuose? Turbūt todėl, kad technikos miškuose praktiškai niekas nenaudoja, dauguma dirba su senais, subyrėjusiais laužais. Dažniausiai tai Švedijoje nudėvėta ir ten nebetinkama naudoti technika, o kur dar pavieniai savininkai su savos gamybos konstruota technika kur tepalo per tarpines išvarva beveik tiek pat kiek ir sunaudoja kuro.

Kada pradėsime naudoti?

Manau jau ne už kalnų tas laikas, kai biokuro kaina šoktels truputį į viršų ir apsimokės medienos atliekas traukti ir iš ugdomųjų kirtimų. Ateina tas laikas, kai nebėra kam dirbti Lietuvoje ir tų darbuotojų mažėja kiekvieną dieną. Todėl rankų darbą turės keisti mažoji miško technika. Vis dažniau pasigirsta kalbos apie miško savininkų kooperatyvus, kurie būtų pajėgūs nusipirkti mažesnės ir netokios brangios technikos.

Mažosios miško technikos privalumai

Našumas ir dar kartą našumas, tokia technika turbūt sugeba atstoti 7 žmonių brigadą, o tai labai svarbu, kai emigracijos mastas tik didėja.
Ne ką mažiau svarbu ir aplinkosauginis aspektas. Tokia miško technika žymiai mažiau žaloja miško paklotę, nereikia plačių technologinių linijų, galima labai gražiai darbuotis saugomose teritorijose.

Auksarankių technika

Lietuvių pasigaminta technika gal ir nenusileidžia savo galingumu gamykliniams modeliams, tačiau dar neteko matyti savadarbės kirtimų mašinos ar ištraukimo priekabos. O ir pirkti neapsimoka, kai tavo miško valdos dydis tik apie 3 ha. Todėl ir dirba miškuose visi taip, kaip kam išeina. Kas su vos gyvu pjūklus pjauna, kas su tepalais apvarvėjusiu savadarbiu traktoriu traukia.

2013 m. birželio 19 d., trečiadienis

Atviro kodo miško savininkų koopertatyvas

Nuotrauka ESSM Extension Unit
Dabar yra labai daug įvairiausių įrankių, kurių pagalba būtų įmanoma sukurti atviro kodo decentralizuotą kooperatyvą, kur nebūtų nei viršininkų, nei pavaldinių. Tokiu atveju savininkai ne atiduotų kažkam valdyti mišką, o patys aktyviai dalyvautų priimant sprendimus, parenkant rangovus, pirkėjus ar sprendžiant kitus aktualius klausimus. Bet koks sprendimas būtų priimamas tariantis ir diskutuojant visiems bendrai. Tokiu atveju ir savininkams būtų ramiau, nes jie galėtų patys stebėti visus procesus ir juose aktyviai dalyvauti. Būtų labiau įtraukti į veiklą, gautų nemažai naudingos informacijos apie miškų tvarkymo procesus.

Tokią idėją būtų galima pradėti vystyti, svetainėje www.manomiskas.lt. Dabar praktiškai nėra jokios svetainės kur diskutuotų privačių miškų savininkai. Ar tai reiškia, kad viskas visiems yra aišku? Manau, kad ne. Trupinių įvairiais miškų tvarkymo klausimais galima rasti įvairiuose diskusijų forumuose, tačiau reikėtų susiburti į vieną vietą ir darbus organizuoti kooperuojantis.

2013 m. birželio 12 d., trečiadienis

Kormoranai prieš Juodkrantės sengirę?

Nuotrauka Lip Kee
Kormoranų tema atrodo jau išgvildenta iki smulkiausių detalių, bet pabandykime į šią problemą, o gal tiksliau Dievo dovaną, pažvelgti kitu kampu.

Taip ar ne?

Ar kormoranų kolonija ūkiniuose miškuose yra problema? Vienareikšmiškai - taip. Ar kormoranų kolonija - problema Kuršių nerijai? Manau, kad tai ne problema, o gamtos dovana, kuria nesugeba ir nemoka pasinaudoti vietiniai gyventojai.

Smirda, bet pauostysiu

Pasakykite man, kai dar nebuvo Juodkrantėje tokios didelės kormoranų kolonijos, kiek žmonių sustodavo Juodkrantėje pasivaikščioti po sengirę? Įtariu, kad nė vieno. O kiek dabar žmonių sustoja pažiūrėti kormoranų kolonijos? Šimtai ir nepalieka nė vieno abejingo, nes tas vaizdas užburia. Nors dauguma aikčioja - kaip baisu, bet traukia fotoaparatus ir fotografuoja.
Ką tuo metu daro iš turizmo gyvenantys Neringos gyventojai? Šaukia, kad reikia naikinti kormoranus, nes jie naikina mišką. Jie iki šiolei nesugeba suvokti, kad sengirė gali būti įdomi tik nedidelei grupei žmonių, o kormoranai "deda auksinius kiaušinius", bet niekas nesugeba tų kiaušinių pasiimti.

Tiki pasakomis

Neringiškiai tiki, kad pinigų jie uždirbs ir poilsiautojų pritrauks tik pastatę tiltą į Kuršių neriją ir pajūryje sveikatingumo kompleksų. Nekilnojamo turto vystytojai gal ir uždirbs, bet tikrai ne tie kurie gyvena iš varganos kambarių nuomos ar už kosminę kainą parduodamos rūkytos žuvies.

Noriu pinigų, bet be pastangų

Kurioje Juodkrantės kavinėje galima pavalgyti ir tuo pačiu metu stebėti tiesioginę transliaciją iš kormorano lizdo? Apie tokią transliaciją parašytų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio spauda. Na, gal užsienio spauda ir nerašytų, bet Lietuvos spauda tikrai nepamiršų. Tokių tiesioginių transliacijų stebėjimas - smagus malonumas.
O kur galėčiau nusipirkti kokį siuvenyrą su kormorano atvaizdu?
Kodėl neorganizuojama kormoranų kolonijos reguliavimo šventė? Norint atšaldyti kiaušinius, perintys kormoranai iš lizdų pabaidomi fejerverkų pagalba. Reikia nupirkti gražesnių fejerverkų, paskelbti apie renginį ir manau į šventę susirinktų tikrai daugiau svečių nei į šiaudinių skulptūrų deginimo iškilmes. Gal būt smagiau laukti kokio sveikatingumo komplekso Nidoje ir tikėti šviesiu rytojumi, o ne imti ir padaryti kažką įdomaus ir reikšmingo.

Pasakos ir padavimai

Tai tik keletas būdų pritraukti daugiau svečių, jų galima prigalvoti begales. O kur dar visokios mistinės istorijos, legendos apie kormoranus. Latviai buvo sugalvoję istoriją apie nukritusį meteoritą, vaizdo medžiagą žiūrėjo žmonės iš viso pasaulio. Aš norėčiau kiekvieną savaitę išgirsti naują istoriją? Kaip apie kokią Lochneso pabaisą ar Mona Lizą. Žmonės stengiasi, nes jie supranta, kad tai neša pelną. Ar žinojote, kad Juodkrantės pirmieji gyventojai tikėjo kormoranų nešamais turtais, o jeigu kormoranas apšikdavo, tai reiškė gerus ateinančius metus? Ir niekam nebus net įdomu, kad pirmieji Neringos gyventojai net akyse kormorano nėra regėję.
Na ir jei jau jums tikrai rūpi sengirė, kuri ir be kormoranų pagalbos skaičiuoja savo paskutinius metus, įrenkite pažintinį taką, kuris atvykusius kormoranų gerbėjus nuvestų iki sengirės.